apkalba

apkalba
apkalbà sf. (3b) , ãpkalba (1) 1. SD206, Grg apkalbėjimas; plg. apkalbos: Tai ne ãpkalba, ale tikra tiesa J. Vargų mergelė apkalbõ[je] buvo JV934. 2. teis. vieno kaltinamojo kaltės vertimas kitam kaltinamajam.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужна курсовая?

Look at other dictionaries:

  • apkalba — apkalbà dkt. Tai̇̃ ne apkalbà, bet tikrà tiesà …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • abalga — ×ãbalga (l. obelga) sf. (1), abalgà (3b) Užv 1. rūpestis, vargas, keblumas: Dvaro gaspadinei yra didžia ãbalga, t. y. rūpestis su šeimyna, su gyvoliais J. Par daug maišų neimk, tik viena ãbalga, o nieko gero Vdk. 2. priekabė, dingstis: Kas… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apipūslėti — intr. Skr pūslėmis apsiberti: Ranka apipūslėjusi J. Kai liežiuvis apipūslėja, tai apkalba LTR(Mrj). pūslėti; apipūslėti; išpūslėti; nupūslėti; papūslėti; supūslėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apkalbesys — sm. apkalbėjimas, apkalba: Ir nesibaidysite nuog piktojo apkalbesio Mž460 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apkalbis — ãpkalbis sm. (1), apkalbỹs (3b) Pg; SD200 žr. apkalba 1: Ar čia ãpkalbis – tikra teisybė Ėr. ^ Medus – ne privalgis, savas – ne ãpkalbis Pn …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apkalbėjimas — sm. (1) 1. aptarimas: Kodėl negali pašvęsti vieną vakarą apkalbėjimui organizacijos reikalų? rš. 2. apkalba, šmeižtas: Tai ar jie teistų Meižį už apkalbėjimą? I.Simon. Tankiai lenda į širdį žmogaus apkalbėjimas artimo P. Saugok liežuvį savo nuog… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apkalbėti — apkalbėti, àpkalba (apìkalba), ėjo 1. tr., intr. apsakyti, aptarti: Negaliu apkalbėt, kiek bus tolumo Pb. | Ir vasarą, sunkiomis darbo dienomis, surandamas laikas šnektelti, apkalbėti visokius reikalus rš. Susirinkime draugijos reikalai… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apkalbėtojas — apkalbėtojas, a smob. (1) 1. M kas apkalba, apšmeižia: Jis toks apkalbėtojis, mėgsta kitus apkalbėti Rm. Teip ... apkalbėtojai ... daro DP514. 2. M.Valanč užkalbėtojas, užbūrėjas. kalbėtojas; apkalbėtojas; atkalbėtojas; įkalbėtojas; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aprengti — apreñgti, ia, àprengė tr. 1. Š, LL260, Pls, DŽ apvilkti, aptaisyti: Paduokit ma[no] kelnes ir jau balakoną, tai aš aprengsiù jį Šlčn. Aprengt sutektau aš kuoj (turėčiau drabužių, autuvo) Lp. Atsikėlė toj viedma, àprengė tą mergaitę, kad… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apskalba — sf. (1) [K] apskala, apkalba: Tu čia ramiai gyveni, o apie tave visokios apskalbos eina Skr. Apskalba jau į devintąją parapiją nuejo Up …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”